Jau kvepia pavasariu! Parduotuvės ir turgus džiugina įvairiais žalėsiais. O labiausiai džiugina, kad šviežios morkos parduodamos su visais lapeliais!!! Kuriuose, pasirodo, karotenoidų, antioksidantų, vitaminų A ir C yra ne mažiau, o kai kurie šaltiniai teigia, kad net daugiau nei pačiose morkose. Tad morkas į salotas, o iš jų lapelių gaminame morkų lapelių ir moliūgo sėklų pesto. Toliau skaityti “Morkų lapelių ir moliūgo sėklų pesto/užtepėlė”
Minkšti ir purūs su švelniu cinamono, kardamono ir muskato prieskoniu. Šie prieskoniai tobulai dera su saldžiosiomis bulvėmis. Toliau skaityti “Saldžiųjų bulvių blyneliai”
Labai paprastas receptukas. Imam daržoves, plonai pjaustom ir kepam. O paskui traškinam. Juk tas traškumas ir patinka labiausiai, ar ne? Tinka tam pačios įvairiasios daržovės, pradedant įprastom bulvėm ir baigiant lapiniais kopūstais. Aš šį kartą naudojau saldžiąją bulvę, burokėlį ir lapinį kopūstą (kale).
Keli patarimai, kurie užtikrins kad traškučiai tikrai būtų traškūs. Toliau skaityti “Spalvoti daržovių traškučiai (čipsai)”
Esu rašiusi apie per naktį užpilamus avižinius dribsnius. Jei jie nėra iš tų, kurie išverda per 1 minutę, tai tikrai geras pusryčių variantas. Bet visgi avižiniai dribsniai nėra pilnos struktūros grūdai, tad nenuostabu, kad po jų neužilgo vėl norisi valgyti. Draugų ratelyje ar edukaciniuose kursuose dalinantis apie košių naudą pusryčiams ne kartą girdėjau tokią nuomonę, kad geriau jau kiaušinienė (ir pageidautina su šoninės gabaliuku), nei košė, nes tada tikrai sočiai pavalgai. Toliau skaityti “Avižų kruopų košė”
Minkšti ir purūs, šie grikių blyneliai yra tikras gardumynas. Tobulai tinka ilgiems tingiems savaitgalio pusryčiams. Sakydama ilgiems, turiu omeny ne tai, kad grikių blynelius reikia ilgai ruošti, atvirkščiai, pasigamina jie labai greitai. O štai mėgautis jais galima ilgai ir niekur neskubant. Todėl šiuo metu jie yra mūsų šeimos savaitgalio pusryčių favoritai.
Šie grikių blyneliai yra visiškai augalinės kilmės ir be pridėtinio cukraus. Tinka visiems, norintiems ir sveikų, ir skanių pusryčių. Toliau skaityti “Grikių blyneliai be pridėtinio cukraus”
Šildantis troškinukas žvarbiai žiemos dienai. Vasarą apie tokį nelabai mąstyčiau, bet žiemą natūraliai toks pasigamina 🙂 Aštrumas ir saldumas viename šaukšte, apgaubtas cinamono poskoniu, iš karto nuskraidina į saulėtąjį Maroką. Dominuoja kumino skonis ir aromatas, kuris yra šildantis ir intensyvus. Tikras džiaugsmas mėgstantiems šį prieskonį ir proga susipažinti jo dar neragavusiems. Toliau skaityti “Avinžirnių ir morkų troškinys su džiovintais abrikosais (Maroko motyvais)”
Gardus ir visiškai augalinės kilmės paštetas iš lęšių, anakardžių ir graikinių riešutų. Sveikas užkandis ne tik kasdieniniam, bet tobulai tinkantis ir Kūčių stalui. Toliau skaityti “Lęšių ir riešutų paštetas”
Auksinis pienas arba ciberžolės arbata – tai iš Azijos atkeliavęs gėrimas su ciberžole. Internete galima rasti įvairių šio gėrimo variantų. Noriu su jumis pasidalinti su man pačia skaniausia jo versija. Tokia jaukiai šildančia, švelniai aštria ir tobulai tinkančia ramiai gurkšnoti šaltais jau beveik atėjusios žiemos vakarais. Toliau skaityti “Auksinis pienas arba ciberžolės arbata”
Mėgstu virti sočias sriubas. Todėl labai dažnai jose atsiduria ankštinės daržovės. Iš visų ankštinių dažniausiai naudoju raudonuosius lęšius. Jie tobulai tinka sriuboms ir troškiniams, plius, palyginus su kitais ankštiniais, labai greitai išverda. O verdant morkų sriubą, raudonieji lęšiai tobulai derinasi ir savo spalva. Lęšiai yra puikus baltymų šaltinis, turi daug skaidulų, geležies, magnio ir kitų vitaminų bei mineralų. Toliau skaityti “Morkų ir raudonųjų lęšių sriuba su apelsinais”
Minkštas, purus ir drėgnas. Sodraus ir turtingo skonio, kurį suteikia nuostabieji stebuklingieji prieskoniai – cinamonas, imbieras, gvazdikėliai ir kardamonas. Tarsi švelniai Šv. Kalėdomis kvepiantis meduolis. Tiesą sakant, pirmą kartą jį kepdama nieko daug nesitikėjau. Turėjau likusios moliūgo tyrės, kurią norėjau kur nors panaudoti. Tačiau šis moliūgo pyragas mane maloniai nustebino. Ir ne tik mane vieną, nes kažkaip akimirksniu išgaravo nuo stalo. Vos spėjau vieną gabaliuką rytojaus pusryčiams saugiai pasislėpti. Nereikia net sakyti, kad jį kepiau dar ne vieną sykį. Ir matyt dar pagalvosiu, ar jo neiškepus Šv. Kalėdų stalui. Toliau skaityti “Moliūgo pyragas su cinamonu, imbieru, gvazdikėliais ir kardamonu”