Šis dubenėlis – žiemos sezono įkvėptas variantas. Naudoju daržoves, kurios šiuo metu yra traškios ir lengvai prieinamos. Tai dviejų kopūstų – brokolio ir kalafioro – tandemas. Juos susmulkinu maisto kombainu į smulkius gabaliukus: taip jie lengviau susikramto, jų suvalgoma daugiau, o ir išrankiems paaugliams kyla mažiau klausimų. Neturint maisto kombaino, puikiai tiks ir paprastas virtuvinis peilis.

Šalia kopūstų keliauja baltymų kupini juodieji lęšiai ir sotumo suteikianti bolivinė balanda. Ši bazė yra labai maistinga, tačiau būtent vaisiai, apelsinas ir obuolys, suteikia malonaus gaivumo bei traškumo. Ir žinoma – dar daugiau spalvų! O džiovintos spanguolės papildo skonių gamą lengva saldžiarūgšte nata.

Apkepti lazdyno riešutai užbaigia visą dubenėlį suteikdami traškumo ir sveikųjų riebalų. Galite pirkti jau apkeptus riešutus (tiesiog rinkitės be papildomų priedų) arba lengvai apkepti juos sausoje keptuvėje.

Padažui naudojau tik du paprastus ingredientus – citrinos sultis ir ypač tyrą alyvuogių aliejų. Man svarbu, kad aliejus būtų tikrai kokybiškas, nes būtent tokiame išlieka natūralūs polifenoliai, suteikiantys ir skonio, ir itin didelės naudos sveikatai.

Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje jau galima rasti iš tiesų gero ypač tyro alyvuogių aliejaus (EVOO). Pastaruoju metu dažniausiai renkuosi aliejų iš visigurmanai.lt – man patinka jų požiūris į kokybę ir tai, kad aliejus atkeliauja tiesiai iš mažų Graikijos ūkių. Tai nuoširdus pasidalijimas tuo, ką pati kasdien naudoju savo virtuvėje.

Dubenėlis su brokoliu, kalafioru, lęšiais ir apelsinais (apie 3 didesnės porcijos)
Reikės:
Apie ¼ brokolio (4 žiedynėliai)
Apie ¼ kalafioro (4 žiedynėliai)
2 stikl. virtų juodų lęšių (apie ¾ stikl. nevirtų)
2 stikl. virtos bolivinės balandos (apie 2/3 stikl. nevirtos)
1 didesnio apelsino
1 didesnio obuolio
1 stikl. džiovintų spanguolių
Geros saujos apkeptų lazdyno riešutų
Ryšulėlio petražolių patiekimui
Reikės padažui:
60 ml ypač tyro alyvuogių aliejaus
20 ml citrinos sulčių (šviežiai spaustų)
Jūros druskos ir šviežiai maltų juodų pipirų pagal skonį
Gaminame:
1. Brokolio ir kalafioro žiedynėlius perpjaukite pusiau ir suberkite į maisto kombainą. Susmulkinkite iki mažų gabaliukų (maždaug iki perlinių kruopų ar ryžių dydžio). Gausis apie 2 stiklinės.
2. Apelsiną ir obuolį supjaustykite kąsnio dydžio gabaliukais. Obuolį pašlakstykite citrinos sultimis, kad neparuduotų.
3. Džiovintas spanguoles gerai nuplaukite po karštu vandeniu (dažnai būna papildomai pasaldintos ir aliejuotos – todėl gerai nuplaukite) ir nusausinkite popieriniu rankšluosčiu.
4. Padažui sumaišykite alyvuogių aliejų su citrinos sultimis, pagardinkite druska ir šviežiai maltais juodais pipirais pagal savo skonį.
5. Į dubenį berkite smulkintus brokolius, kalafiorus, lęšius, bolivinę balandą, apelsino ir obuolio gabaliukus, džiovintas spanguoles ir smulkintas petražoles. Užpilkite padažu ir gerai išmaišykite.
6. Prieš pat patiekimą užberkite lazdyno riešutus. Skanaus!

The post Dubenėlis su brokoliu, kalafioru, lęšiais ir apelsinais appeared first on Valgykime Sveikiau.

Jaukus rudeniškas dubenėlis, pilnas spalvų, šilumos ir rudens gėrybių. Moliūgas, lapinis kopūstas (kale), obuolys, granato sėklos – paprasti ingredientai, kurie, pagardinti kreminiu tahini padažu ir karamelizuotomis moliūgo sėklomis, virsta gardžiu ir net šiek tiek prašmatniu patiekalu.

Kreminio tahini padažo skonis labai priklauso nuo naudojamo sezamų kremo kokybės. Aš pati renkuosi kokybišką, švelnaus skonio ir puikios tekstūros tahini iš rytu.lt – jis be kartumo, tolygus ir puikiai tinka tiek padažams, tiek užtepėlėms. Jei dar neatradote savo mėgstamo tahini, tikrai rekomenduoju išbandyti – skirtumas akivaizdus.

Kadangi labai mėgstu vienos lėkštės patiekalus, prie daržovių beriu ir juoduosius lęšius bei bolivinę balandą (kinvą) – tai suteikia sotumo, baltymų ir papildomų spalvų (o spalvose juk slypi antioksidantai!).

Šį rudens dubenėlį su keptu moliūgu ir tahini padažu galite pasiruošti labai greitai, jei turėsite iš anksto pasiruoštus paruoštukus – virtus lęšius, bolivinę balandą, keptą moliūgą, tahini padažą ir karamelizuotas moliūgo sėklas. Viskas, ką reikės padaryti – sudėti į dubenėlį ir mėgautis.

Jei ruošite dubenėlį iš paruoštukų ir norėsis šiltesnio maisto, moliūgą, lęšius ir bolivinę balandą prieš valgant lengvai pasišildykite keptuvėje ar karšto oro gruzdintuvėje. Taip dubenėlis taps dar jaukesnis – tikras rudens komforto maistas vienoje lėkštėje.

Vietoje moliūgo galite naudoti ir saldžią bulvę – ji taip pat puikiai dera su tahini padažu ir kitomis rudens gėrybėmis. O jei norisi dažniau į savo lėkštę pasikviesti lapinį kopūstą (kale), būtinai užsukite paskaityti apie jo naudą kitame mano įraše, kurį rasite čia.

Rudens dubenėlis su moliūgu, lapiniu kopūstu ir tahini padažu (apie 2 porc.)
Reikės dubenėliui:
apie 6 lapinio kopūsto lapų,
apie 1,5 stikl. kepto moliūgo pjaustyto kubeliais (apie 400 g žalio prieš kepant),
1 stikl. virtų juodų lęšių,
1 stikl. virtos bolivinės balandos,
1 rūgštesnio obuolio,
geros saujos karamelizuotų moliūgo sėklų (kaip pasigaminti rasi žemiau),
granato sėklų.
Reikės tahini padažui:
100 ml tahini,
4 v.š. žalios citrinos arba citrinos sulčių,
1 v.š. obuolių acto,
1/3 a.š. ciberžolės,
1 a.š. česnako miltelių,
1 a.š. klevų sirupo,
žiupsnis jūros druskos ir juodų pipirų.
Reikės karamelizuotoms moliūgo sėkloms (gausis daugiau, nei reikia receptui):
200 g (1 1/3 stikl.) moliūgo sėklų,
1 v.š. alyvuogių aliejaus,
1 v.š. klevų sirupo,
1 a.š. rūkytos paprikos,
žiupsnio jūros druskos.
Gaminame padažą:
1. Visas padažo sudėtines sudėkite į indelį, sumaišykite. Turėtų gautis tiršta masė. Po truputi pilkite vandenį ir maišykite. Vandens reikės tiek, kol pasieksite norimą padažo tirštumą.
2. Skonį pasikoreguokite papildomai įberiant druskos, česnako ar obuolių acto.
Gaminame karamelizuotas moliūgo sėklas:
1. Keptuvėje kelias minutes apskrudinkite moliūgo sėklas.
2. Sumaišykite alyvuogių aliejų, klevų sirupą, prieskonius ir viską užpilkite ant moliūgo sėklų, gerai išmaišykite.
3. Suberkite į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą ir kepkite 170 °C apie 10 minučių, kol gražiai apskrus. Akylai stebėkite, kad nesudegtų! Ištraukus leiskite pilnai atvėsti. Nesunaudotą likutį laikykite sandariame inde apie savaitę (turėsite nuostabiai traškų paruoštuką kitoms salotoms ar tiesiog užkandžiui).
Gaminame salotas:
1. Nuo lapinio kopūsto stiebo nuimkite lapelius ir peiliu juos susmulkinkite. Suberkite į dubenį, užberkite žiupsnelį druskos, įspauskite kelis šaukštus citrinos sulčių ir rankomis pamaigykite, kad lapeliai suminkštėtų ir sukristų.
2. Ant lapinio kopūsto sudėkite keptą moliūgą, lęšius, bolivinę balandą ir tarkuotą obuolį. Užpilkite padažu ir gerai sumaišykite.
3. Paskirstykite salotas į dubenius, prieš pat valgant užberkite moliūgo sėklas ir granato sėklas. Skanaus!

The post Rudens dubenėlis su moliūgu, lapiniu kopūstu ir tahini padažu appeared first on Valgykime Sveikiau.

Esu tikra sausainių mėgėja. Rimtai – jei kas man pasiūlytų rinktis tarp torto ir gero sausainio, tikriausiai net nesusimąsčiusi pasirinkčiau sausainį. Bet, tiesą sakant, parduotuvėje man dažnai būna sunku ką nors išsirinkti – paimu pakuotę, perskaitau etiketę… ir padedu atgal. Per daug cukraus, per ilgas sąrašas ingredientų, kurių net nesinori tarti.

Tai ką daryti, kai vis tiek norisi sausainių, bet nusipirkti beveik neįmanoma? Ogi kepti namuose!

Kažkurioje kavinėje buvau ragavusi sausainių su tahini. Visai patiko, tik buvo per saldu. Nutariau pati išsikepti. Kepiau ir eksperimentavau ne vieną kartą, kol iškepiau tokius sausainius, kurie man tikrai patinka – subalansuotas skonis, tobula tekstūra ir, žinoma, puikūs ingredientai. Lengvai trapūs, švelniai riešutiniai, subtiliai saldūs – būtent tai, ko ir ieškojau.

Kepant tahini sausainius aš mėgstu naudoti kokybišką rupią jūros druską arba druskos kristalus, kurie kepant pilnai neištirpsta. Valgant jaučiasi lengvas sūrumas, kuris susipina su švelniu saldumu iš klevų sirupo, ir tada nebežinai – čia saldūs ar sūrūs sausainiai? Bet tai ne tiek ir svarbu, nes man skonis puikiai subalansuotas. Tikiuosi ir jums patiks, jei nemėgstate labai saldžiai.

Šie sausainiai natūraliai yra be glitimo ir augaliniai. Juos mėgsta ir vaikai (valio!), dažnai įsideda į mokyklą užkandžiui.

Dar vienas pliusas – šie sausainiai puikus paruoštukas! Laikykite juos sandariame inde kambario temperatūroje apie 5-7 dienas. Jei namuose šilčiau – laikykite šaldytuve iki 10 dienų. O jei norite turėti po ranka visada – užšaldykite. Tiesiog sudėkite juos į lėkštę, užšaldykite, tada perdėkite į sandarų indą ar maišelį, atskirdami kepimo popieriumi. Užšaldyti jie išsilaiko iki 2 mėnesių, o kai panorėsite – išimkite, palaikykite kambario temperatūroje, ir vėl galėsite mėgautis.

Svarbu! Naudokite tik skystą tahini – tokį, kurį galima maišyti ir kuris pasėmus šaukštu nuteka srovele. Nes tik iš tokio tahini pavyks iškepti gerus tahini sausainius.

Tahini sausainiai
100 ml tahini
50 ml klevų sirupo
150 g migdolų miltų
1/3 a.š. jūros druskos kristalų
½  a.š. kepimo miltelių
Sauja sezamų sėklų (lengvai apkeptų)
Gaminame:
1.Įjungiame orkaitę, kad įkaistų iki 180 °C temperatūros. Skardą išklojame kepimo popieriumi.
2.Tahini sumaišome su klevų sirupu.
3.Migdolų miltus sumaišome su druska (jei didesni druskos kristalai, tarp pirštų suspauskite, kad susitrupintų į mažesnius) ir kepimo milteliais.  Juos sudedame į tahini ir gerai išmaišome.
4.Suformuojame apie 12 rutuliukų, juos apvoliojame sezamo sėklose. Sudedame į skardą, rankomis suplojame į apvalius sausainiukus.
5.Šauname į orkaitę ir kepame apie 8-10 minučių, kol gražiai apskrus. Ištraukus būtinai leiskite atvėsti. Skanaus!

The post Tahini sausainiai appeared first on Valgykime Sveikiau.

Kai tik nusiperku gražuolių bazilikų glėbį, negaliu daugiau apie nieką galvoti, kaip tik pasigaminti iš jų pesto su moliūgų sėklomis ir graikiniais riešutais. Tai yra augalinė pesto versija su daug bazilikų ir, žinoma, kokybiško ypač tyro alyvuogių aliejaus (angl. extra virgin olive oil arba  EVOO). Rezultatas – kvapnus ir kupinas jaukaus jausmo padažas, kuris tobulai poruojasi ne tik su makaronais, bet ir dubenėliais, salotomis, kruopomis ar nugula kaip užtepėlė ant duonos. O svarbiausia – šį pesto galite pasiruošti iš anksto ir turėti šaldytuve kaip paruoštuką kelioms dienoms.

Kai gaminu šį pesto, kiekvieną kartą mėgaujuosi fantastišku baziliko aromatu (visiškai aromaterapija!). Kartais kabinu šaukšteliu vieną iš indelio ar užsidedu ant pomidoro – nuostabiausias užkandis! Man tai yra džiaugsmas – mėgautis tikru maistu, kuris ne tik skanus, bet iš tikro maitina kiekvieną mano ląstelę.

Beje, jei iki šiol pesto pirkote parduotuvėse, siūlau paskaityti etiketes apie pesto sudėtį. Labai retai rasite pagamintą su alyvuogių aliejumi, o su ypač tyru man dar neteko rasti. Ir šiaip dažnai būna pridėta keistų (lengvai tariant) ingredientų.

Šis pesto paruoštas iš tikro, natūralaus maisto – ingredientų, kurie natūraliai kupini antioksidantų, sveikųjų riebalų rūgščių, augalinių baltymų, vitaminų, mineralų ir ląstelienos. Tai neperdirbtas produktas, o vertingas maistas, kurį lengvai galite pasigaminti patys. Kai renkatės tokį maistą, jūs žinote, ką dedate į savo lėkštę: šviežias bazilikas, riešutai, sėklos, ypač tyras alyvuogių aliejus, maistinių mielių dribsniai (nemaišykime su kepimo mielėmis)  – nieko daugiau.

Noriu tarti kelis žodžius apie ypač tyrą alyvuogių aliejų (EVOO). Jis yra ypatingas produktas, kupinas natūralių antioksidantų – polifenolių, kurie padeda saugoti mūsų ląsteles nuo oksidacinio streso, mažina uždegiminius procesus, palaiko širdies sveikatą ir net lėtina senėjimo požymius. Įdomiausia tai, kad ant buteliuko etiketės polifenolių kiekio nerasite – tokią informaciją gali patvirtinti tik gamintojo sertifikatai, kuriuos pateikia patikimi pardavėjai.

Aš pati ieškojau kokybiško ypač tyro alyvuogių aliejaus ir labai džiaugiuosi atradusi visigurmanai.lt Jų aliejus atkeliauja tiesiai iš nedidelių ūkių Graikijoje, todėl jis nedalyvauja masinėje pramoninėje gamyboje, kur aliejus dažnai būna perpilstomas daug kartų. Tai reiškia, kad į mūsų virtuvę gali patekti kokybiškas ir natūraliai išlaikęs savo naudingąsias medžiagas (polifenolius) ypač tyras alyvuogių aliejus.

Nuoširdžiai rekomenduoju atkreipti dėmesį į alyvuogių aliejaus kokybę – juk tai vienas iš tų ingredientų, kurį naudojame kasdien, tad verta rinktis tokį, kuris ne tik pagerina maisto skonį, bet ir prisideda prie sveikatos.

Šaldytuve pesto išsilaikys apie 4–5 dienas. Svarbu jį laikyti stikliniame indelyje ir paviršių užpilti plonu alyvuogių aliejaus sluoksniu – tai apsaugos nuo oksidacijos.

Jei pasigaminote didesnį pesto kiekį, jį galima užšaldyti. Geriausia porcijuoti į ledukų formeles – taip turėsite patogias vienkartines porcijas, kurias vėliau galima panaudoti sriuboms, dubenėliams ar makaronams pagardinti. Užšaldytas pesto nepraranda savo skonio ir kvapo.

Tikiuosi, kad šis pesto įkvėps jus valgyti daugiau daržovių, gaminti paprasčiau ir spalvingiau. Rekomenduoju jį įtraukti į jūsų savaitės meniu planą, kas padės akimirksniu pagardinti net paprasčiausius patiekalus.

Pesto su moliūgų sėklomis ir graikiniais riešutais
100 g šviežių bazilikų
75 g moliūgų sėklų
75 g graikinių riešutų
25 g maistinių mielių dribsnių
5 česnako skiltelės
4 v.š. citrinos sulčių
80 ml ypač tyro alyvuogių aliejaus + šaukštas užpilti ant paruošto pesto
½ a.š. druskos
Gaminame:
1.Moliūgų sėklas ir graikinius riešutus lengvai paskrudinkite orkaitėje – vienu sluoksniu suberkite į skardą ir paskrudinkite maždaug 15 minučių apie 70 °C temperatūroje. Tai suteiks intensyvesnį skonį. Atvėsinkite.
2.Visus ingredientus (išskyrus aliejų) sudėkite į maisto kombainą ir smulkinkite, kartas nuo karto su šaukštu nubraukiant į viršų sukilusią masę. Palikite šiek tiek tekstūros, kad būtų ką kramtyti.
3.Palaipsniui supilkite alyvuogių aliejų ir dar pasmulkinkite, kad viskas gerai išsimaišytų.
4.Paragaukite, ir jei norisi, pakoreguokite skonį su citrinos sultimis, česnako skiltele ir/arba druska. Jei per sausa tekstūra, įpilkite daugiau alyvuogių aliejaus.
5. Įdėkite pesto į švarų stiklinį indelį, paviršių užpilkite plonu alyvuogių aliejaus sluoksniu ir užsukite dangteliu. Laikykite šaldytuve 4–5 dienas. Galima ir užšaldyti. Skanaus!

The post Pesto su moliūgų sėklomis ir graikiniais riešutais appeared first on Valgykime Sveikiau.

Kai ateina ruduo ir turguje kilogramais prisiperku paprikų, tada atidarau keptų paprikų humuso sezoną. Labai man patinka tas ypatingas keptų paprikų skonis ir aromatas. Jei esate paprikų gerbėjai arba norite paįvairinti įprasto humuso skonį, siūlau išbandyti šį receptą.

Paprastai ruošiu didesnį kiekį, kad visai savaitei turėčiau skanų ir sotų paruoštuką. Šį humusą mėgstu valgyti ir per pusryčius, ir per pietus kartu su dideliu dubeniu daržovių salotų. Vakarienei taip pat puikiai tinka. Galima tepti ant sumuštinio, vynioti į tortilijas, krauti ant salotų ar vieną kabinti.

Keptų paprikų humusas sandariame inde šaldytuve laisvai išsilaiko iki 5 dienų. Su kiekviena diena skonis dar labiau atsiskleidžia.

Keptų paprikų humusas
Reikės:
4 didelių “riebių” raudonų paprikų
3 indelių konservuotų avinžirnių (viename indelyje 240 g gryno avinžirnių kiekio) (+vieno indelio skysčio)
4 česnakų skiltelių
po 3 a.š. malto kumino ir rūkytos paprikos
3 v.š. tahini
9 v.š. citrinos sulčiu
žiupsnio druskos
Patiekimui: lengvai apkepti graikiniai riešutai, kalendros lapeliai, alyvuogių aliejus
Gaminame:
1. Paprikas perpjauname per pusę, išimame sėklas, sudedame į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą odele aukštyn ir kepame iki 180 C įkaitintoje orkaitėje (su griliaus funkcija bus greičiau). Kepti kol odelės apkeps ir pradės juoduoti (apie 30 min.). Sudedame į maišelį, užrišame ir paliekame atvėsti. Tada nuimame odeles.
2. Keptas paprikas ir visus likusius ingredientus sudedame į maisto smulkintuvą, supilame nuo vieno avinžirnių indelio likusį skystį ir susmulkiname.
3. Paragaukite, ir jei reikia, skonį pakoreguokite papildomai įdedant česnako skiltelę, citrinos sulčių arba druskos. Jei tekstūra atrodo skystoka, tai nieko tokio – pastovėjus šaldytuve sutirštėja.
4. Prieš valgant pagardinti graikiniais riešutais, kalendros lapeliais ir šlakeliu alyvuogių aliejaus. Skanaus!

The post Keptų paprikų humusas appeared first on Valgykime Sveikiau.

Avinžirnių veganiškos “tuno” salotos skirtos visiems, kuriems norisi jūros skonio nenaudojant jokios žuvies. Jūros dvelksmą ir ypatingą umami skonį suteikia “Nori” jūros dumbliai. Būtent į šiuos jūros dumblius yra vyniojami sušiai. Tačiau su šiais džiovintais jūros dumbliais galima pasigaminti ir kitų patiekalų. Vienu iš jų ir noriu pasidalinti.

Šios salotos yra sočios, maistingos, gausios skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralų ir antioksidantų. “Nori” jūros dumbliai -jūros daržovės -be baltymų ir skaidulinių medžiagų yra puikus jodo šaltinis.

Pagrindinis salotų ingredientas yra avinžirniai. Juos reikia sutrinti šakute arba bulvių traiškykle. Gaivumo suteikia saliero kotai ir obuolys. Saliero kotus perpjaunu išilgai ir tada supjaustau mažais gabaliukais. Pikantiškumo natos atkeliauja iš smulkiai supjaustytų svogūnų, garstyčių, kaparėlių ir sojos padažo. Ir viską apjungia “Nori” jūros dumblių umami skonis. Jūros dumblius suplėšau į gabaliukus. Taip pat galima juos sukarpyti į siauras juosteles žirklėmis.

Aš dažniausiai šias salotas mėgstu valgyti kaip atskirą patiekalą. O kartais tiesiog tepu ant duonos riekės ar romaninės salotos lapo greitiems ir sotiems pusryčiams ar kai norisi užkąsti tarp pagrindinių valgymų.

Avinžirnių veganiškos “tuno” salotos
Reikės:
1 indelio konservuotų avinžirnių
2 v.š. augalinio majonezo
1 a.š. garstyčių
2 saliero kotų, supjaustytų mažais gabaliukais
1/2 raudono svogūno, supjaustyto smulkiai
3 “Nori” jūros dumblių lapų (į kuriuos sukami sušiai)
1 obuolio, smulkiai sutarkuoto šiaudeliais arba per burokinę tarką
1 v.š. citrinos sulčių
1 v.š. kaparėlių (jei didesni, tai pasmulkinti)
1 v.š. sojos padažo
druskos ir juodų pipirų pagal skonį
Gaminame:
1. Avinžirnius suverčiame į dubenį ir su šakute ar bulvių traiškykle juos sutraiškome. Jei liks vienas kitas nesutraiškytas, nieko tokio.
2. Dumblių lapus suplėšome arba sukarpome žirklėmis į mažus gabaliukus. Juos ir kitus likusius ingredientus sudedame į avinžirnius ir gerai sumaišome. Paragaujame ir jei reikia, pagal savo skonį paskaniname sojos padažu ar/ir citrinos sultimis. Jei per sausa, papildomai įdedame majonezo. Galima valgyti iš karto. Jei salotas paruošite iš anksto ir leisite bent 15 min ramiai pastovėti, geriau atsiskleis umami jūros dumblių skonis.
3. Valgome kaip atskiras salotas arba naudojame kaip užtepėlę ant duonos, salotų lapų, sukame į tortilijas ir pan. Likučius laikyti sandariame inde šaldytuve. Skanaus!

The post Avinžirnių veganiškos “tuno” salotos appeared first on Valgykime Sveikiau.

Šias bulvių salotas su smidrais ir pankoliu labiausiai mėgstu valgyti kai prasideda šviežių bulvyčių ir smidrų sezonas. Bulves išverdu su visa lupena, tada supjaustau gabaliukais ir dar šiltas užpilu gardžiuoju garstyčių padažu (bulvės ir garstyčios mano skoniui idealiai deranti draugija). Kol bulvės į save geria padažą, per tą laiką paruošiu pankolį ir smidrus.

Pankolį perpjaunu pusiau ir supjaustau kiekvieną puselę taip, kad pankolio sluoksniai laikytųsi prie viduryje esančio koto. Puseles apkepu alyvuogių aliejuje keptuvėje sudėjus vienu sluoksniu, kad kiekvienas gabaliukais gražiai apkeptų (gali prireikti kepti per kelis kartus). Kepimo gale lengvai pasūdau.

Trumpai apie smidrus. Skaniausi smidrai – šviežiausi smidrai, todėl geriausiai pirkti iš vietinių ūkininkų. Rinkitės tvirtus, stangrius, nenuleipusius smidrus. Prieš valgant, smidrų galiukus reikia nulaužti. Žalios spalvos, plonų ir šviežutėlių smidrų kotelių viršutinio sluoksnio galima ir nenuskusti (balti – visada nuskutami). Storesnius reikia skusti (plonai) tik apačią, iki viršūnėlių. Kad gautume visą naudingų maistinių medžiagų puokštę, smidrus geriausia valgyti žalius. Tačiau galima apdoroti ir termiškai, tik tai daryti trumpai, pakanka kelių minučių.

Šviežutėlius, tik ką nupirktus smidrus iš vietinių ūkininkų, aš dažniausiai valgau termiškai neapdorotus, triauškinu žalius. O jei perku parduotuvėje, tai kotelius plonai nuskutu ir trumpai apkepu ar pagarinu.

Šį kartą smidrus supjausčiau gabaliukais ir trumpai juos apkepiau alyvuogių aliejuje. Pačiame gale paskaninau kapota česnako skiltele ir žiupsneliu druskos.

Apkeptus smidrus maišau su bulvėmis, ant viršaus išdėlioju keptus pankolio gabaliukus, svogūno žiedelius ir gausiai užberiu smulkintais krapais.

Bulvių salotos su smidrais ir pankoliu
Reikės (apie 2 porc.):
4 vidutinio dydžio virtų bulvių
1 pankolio, supjaustyto puselėmis (skaityti aprašymą aukščiau)
500 g smidrų (skaityti aprašymą aukščiau)
1 didesnės česnako skiltelės, smulkiai sukapotos ar sutarkuotos
1 mažo raudono svogūno, supjaustyto žiedeliais ir pašlakstyto citrinos sultimis
alyvuogių aliejaus kepimui
saujos krapų
druskos ir juodų pipirų pagal skonį
Padažui:
6 v.š. alyvuogių aliejaus
2 v.š. obuolių acto
1 v.š. dijon garstyčių
2 česnako skiltelių
žiupsnelio druskos ir pipirų pagal skonį
Gaminame:
1. Pirmiausiai pasiruošiame padažą. Visas padažo sudėtines dalis gerai sumaišome (aš sudedu į stiklainiuką, gerai užsuku dangtelį ir suplaku kratydama ranką).
2. Bulves supjaustome gabaliukais ir užpilame paruoštu padažu.
3. Tuo tarpu alyvuogių aliejuje iš abiejų pusių apkepame pankolio puseles, pačiame gale lengvai pasūdome. Atidedame į šalį.
4. Į tą pačią keptuvę sudedame smidrus, jei reikia, dar truputi įpilame alyvuogių aliejaus ir ant vidutinės kaitros vis pavartant kepame apie 2 minutes. Pačiame gale užberiame kapotą česnako skiltelę, žiupsnelį druskos ir dar vieną minutę pakepame, kol pasklinda malonus česnako aromatas (stebime, kad česnakas nesudegtų!).
5. Apkeptus smidrus suberiame į bulves su padažu ir lengvai išmaišome.
5. Į dvi lėkštes paskirstome bulves su smidrais, ant viršaus uždedame keptas pankolio puseles, užberiame svogūno žiedelius ir smulkintus krapus. Užberiame šviežiai maltais juodais pipirais. Skanaus!

The post Bulvių salotos su smidrais ir pankoliu appeared first on Valgykime Sveikiau.

Humusas yra vienas mano mėgstamiausių ir dažnai valgomų patiekalų. Mano šaldytuve jis yra beveik pastovus gyventojas. Paprasta pasigaminti, skanu, maistinga ir augalinių baltymų šaltinis. Tobulas užkandis ar padažas. O kartu su daržovėmis pasiverčia į subalansuotą patiekalą, tinkamą pusryčiams, pietums ar vakarienei. Būtent tokiu receptu šį kartą ir dalinuosi – humusas su keptais pomidorais, kreivabudėmis ir lęšiais.

Tokią spalvotą humuso lėkštę dažniausiai mėgstu valgyti pietums arba vakarienei. Jei turiu iš anksto pasiruošusi keletą paruoštukų – pasigaminusi humusą, išsivirusi lęšius (galima ir konservuotus naudoti) – toks patiekalas ant stalo atsiduria labai greitai. Lieka tik apkepti pomidoriukus ir grybus.

Vietoje recepte nurodytų kitų ingredientų šalia humuso naudokite bet kokias kitas turimas ar mėgstamas daržoves – fantazijai ribų nėra. Vietoje kreivabudžių tobulai tinka voveraitės, šitake, pievagrybiai ar kiti grybai.

Humusas su keptais pomidorais
Reikės (apie 2 porc.):
2 stikl. humuso
300 g kreivabūdžių
apie 20 vnt. mažų pomidoriukų
2 šesnako skiltelių, smulkiai sukapotų
1 stikl. virtų ar konservuotų lęšių
dviejų gerų saujų mėgstamų salotų lapelių, skaniausiai yra traškios
1/2 raudono svogūno, supjaustyto pusžiedžiais
alyvuogių aliejaus kepimui ir pagardinimui
saujos petražolių lapelių
druskos ir juodų pipirų pagal skonį
Gaminame:
1. Įkaitintame alyvuogių aliejuje apkepame kreivabudes, lengvai pasūdome ir atidedame į šalį.
2. Į tą pačią keptuvę sudedame pomidoriukus, jei reikia, dar truputi įpilame alyvuogių aliejaus ir ant vidutinės kaitros kepame, kol pomidoriukai lengvai apkepa ir suminkštėja. Pačiame gale užberiame kapotus česnakus, žiupsnelį druskos ir dar vieną minutę pakepame, kol pasklinda malonus česnako aromatas (stebime, kad česnakas nesudegtų!).
3. Į dvi dideles lėkštes paskirstome humusą, šalia guldome keptas kreivabudes, pomidoriukus, salotų lapelius, virtus lęšius, svogūno pusžiedžius, petražolių lapelius. Pašlakstome alyvuogių aliejumi (ant salotų lapelių galima įspausti citrinos sulčių) ir užberiame šviežiai maltais juodais pipirais. Skanaus!

The post Humusas su keptais pomidorais appeared first on Valgykime Sveikiau.

Sunku atrasti žmogų, nemėgstantį keksiukų, ar ne? Nes jie skanūs, purūs ir greitai paruošiami. Kaip tik tokie ir yra šie keksiukai su avietėmis be gliuteno. Savo aplinkoje vis dažniau susidūriu su žmonėmis, netoleruojančiais gliuteno ar kviečių. Tad kilo noras iškepti keksiukus be gliuteno, kurie būtų skanūs ir kuriais galėčiau pavaišinti visus, nepriklausomai nuo santykio su gliutenu ir kviečiais. Ir šiaip, manau, kad mūsų kasdieninėje mityboje kviečių yra stipriai per daug. O juk be jų yra daug kitų vertingesnių miltų, su kuriais galima kurti nuostabiausius ir gardžiausius kepinius. Tad šie keksiukai su avietėmis be gliuteno tobulai tinka visiems (ne tik netoleruojantiems gliuteno), kurie nori sveikesnio deserto.

Kepant gaminius nenaudojant kviečių, geriausia naudoti skirtingų miltų derinuką. Bandymų būdu man skaniausiai susiderino kukurūzų, grikių ir migdolų miltai. Saldumo suteikia gerai prinokę bananai. Papildomai dėl saldumo įbėriau kelis šaukštus cukraus. Bet galima apsieiti ir be jo, ypač jei vietoje aviečių naudotumėte džiovintas uogas ar vaisius (man labai skanu razinos, bet žinau, kad dalis jūsų tai perskaitę iš karto surauktumėte nosį:)

Nors galima kepti ir su šviežiomis avietėmis, aš paprastai naudoju šaldytas (beveik visada turiu jų atsargų šaldyklyje). Kad šaldytos avietės nepaleistų savo sulčių ir nesugadintų keksiukų tekstūros, rekomenduoju jas berti į tešlą neatšildytas ir lengvai apvoliotas krakmole (kukurūzų ar bulvių).

Skaniausi keksiukai yra švieži – tą pačią ar sekančią dieną. Nors, tiesą sakant, paprastai jie sekančios dienos nesulaukia:) Bet jei norite jų prisikepti iš anksto, geriausia tai padaryti prieš dieną (ne prieš tris:).

Keksiukų gerbėjus kviečiu paragauti ir Moliūgų keksiukų su uogomis bei Šokoladinių burokėlių keksiukų.

Keksiukai su avietėmis be gliuteno
Reikės:
40 g kukurūzų miltų
40 g grikių miltų
40 g migdolų miltų
20 g nerafinuoto cukraus
žiupsnelio druskos
po 1 a.š. kepimo miltelių ir sodos
3 vnt. (300 g sutrintų) prinokusių bananų
50 ml augalinio pieno
80 ml augalinio aliejaus (naudojau alyvuogių)
1 v.š. obuolių acto
100 g (1 stikl.) šaldytų arba šviežių aviečių
1 a.š. krakmolo
Gaminame:
1. Sumaišome miltus, cukrų, kepimo miltelius, sodą ir druską.
2. Sutriname šakute bananus ir sudedame į miltus.
3. Ten pat supilame pieną, aliejų, actą. Išmaišome.
4. Avietes apvoliojame krakmole ir suberiame į tešlą. Švelniai išmaišome.
5. Paskirstome į formeles ir kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 – 25 min., kol viršus gražiai apkeps.
6. Ištraukus leidžiame pilnai atvėsti ir tik tada skanaujame. Skanaus!

The post Keksiukai su avietėmis be gliuteno appeared first on Valgykime Sveikiau.

Orkaitėje keptų pomidorų sriuba yra visiškai nuostabi! Sodraus ir turtingo skonio bei tirštos tekstūros. O paruošimo būdas labai draugiškas nemėgstantiems ilgai suktis virtuvėje, tačiau norintiems valgyti sveikiau.

Prie viryklės stovėti ilgai nereikia, nes pagrindinį darbą atlieka orkaitė. Kad sriuba būtų sotesnė (ir nereikėtų ruošti antro patiekalo), aš į ją įmaišau pilno grūdo ryžių ir pupelių. Tada tokia sriuba pavirsta į visavertį pagrindinį patiekalą. Bet jei norisi lengviau – galima ryžių ir pupelių nedėti ir pasimėgauti grynai pomidoriniu skoniu.

Pomidorai yra be galo vertinga daržovė, gausi vitaminų (ypač A, C, K), mineralų, skaidulų, antioksidantų. Juos sveika valgyti ne tik šviežius, bet ir virtus/keptus. Termiškai apdorojant pomidorus (ką mes ir padarome ruošdami šią orkaitėje keptų pomidorų sriubą), kai kurios juose esančios naudingos savybės dar labiau atsiskleidžia. Štai juose esantį stiprų antioksidantą likopeną mūsų organizmas pasisavina net (!) šešis kartus geriau, nei valgant šviežius. Tad kviečiu pasimėgauti ne tik skania, bet ir sveikatai palankia sriuba.

Pasibaigus pomidorų sezonui kuo puikiausiai galima naudoti konservuotus pomidorus (visada turiu jų atsargų), štai dar vienas variantas greitai ir skaniai vakarienei – Trinta pomidorų ir pupelių sriuba.

Orkaitėje keptų pomidorų sriuba
(Apie 4 porcijos)
Apie 1,5 kg pomidorų
2 svogūnai
1 česnako galva
alyvuogių aliejus
2 stikl. viso grūdo virtų ryžių
2 indeliai konservuotų pupelių
po 2 a.š. džiovintų raudonėlių ir bazilikų
Patiekimui: šviežio baziliko lapelių, augalinės grietinėlės, augalinio parmezano
Gaminimas:
1. Orkaitę įkaitiname iki 200°C. Pomidorus perpjauname pusiau (jei labai dideli – ketvirčiais) ir sudedame į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą perpjautomis pusėmis į viršų. Ten pat sudedame supjaustytus svogūnus. Česnako skilteles (nenuluptas!) taip pat dedame į skardą. Viską pašlakstome aliejumi, rankomis pamasažuojame kiekvieną gabaliuką, kad pasidengtų aliejumi, užberiame druskos ir šviežiai maltų pipirų.  Šauname į orkaitę ir kepame apie 30-40 min., kol daržovės suminkštės ir lengvai apkeps.
2. Ištraukus iš orkaitės leidžiame kiek atvėsti. Tada visas daržoves (česnakų skilteles išstumiame iš luobelių) kartu su išsiskyrusiomis sultimis (jei tokių yra) sudedame į trintuvą ir sutriname. Gautą tyrę supilame į puodą, suberiame virtus ryžius, pupeles, džiovintus raudonėlį ir baziliką. Užkaičiame ir ant lėtos kaitros patroškiname apie 15 min., kad atsiskleistų žolelių aromatas ir susimaišytų skoniai. Jei reikia, įberiame druskos ir šviežiai maltų pipirų.
3. Įpylus į lėkštes, sriubą paskaniname šviežių bazilikų lapeliais, užberiame sūrio ir jei norisi – paskaniname grietinėle. Skanaus!

The post Orkaitėje keptų pomidorų sriuba appeared first on Valgykime Sveikiau.